Japonu kalbos pamokeles

Rasykite zodzius kuriuos mokate japoniskai tik vertimo nepamirskite

va mano:

Ohayou gozaimasu-labas rytas
Konnichiwa-laba diena
Konbanwa-labas vakaras
bei pasakyti aciu
Arigato-aciu
Arigato gozaimasu-labai aciu
O dabar jau galit zinoti...
Fuzzakkenayo-P*zdink lauk
Jama shinaide-fuck off
Baka ona-durna boba
Aho - Idiotas,Kvailys.
Anata-Tu
Aiji-Svarbus
Aishiteru - Aš tave myliu.
Arigato - Ačiū
Arigatou gozaimasu-Ačiū tau
Arigato gozaimass – Labai ačiū
Anou - Priklausomai nuo konteksto, gali reikšti
jaustuką emm... arba atsiprašymą.
Baka-Kvailys
Boku o...-Tau...
Banzai - Pasveikinimas, Valio!
Bishojo - Jauna graži mergina
Bishonen - Jaunas patrauklus vaikinas
Cigaa - Ne
Chi – Kraujas
Chigao - Neteisinga, Klaidinga
Doko-Kur?
Dare-Kas?
Dame-Negerai
Denwa-Telefonas
Donata desu ka-Kas skambina?
Demo - Bet (labai dažnai vartojamas)
Doshita - Kas atsitiko?
Dozo - Prašau pradėti
Eigo o hanasemass-ka – Ar kalbate Angliškai?
Ecchi - Lengva erotika
Gomen - Atsiprašau..
Gambatte - Sėkmės.
Ganbare - Išlaikyti, atsilaikyti
Genki - Energingas, Gyvybingas
Gomen Nasai - Atsiprašau
Hai-Taip
Hanami - Vyšnių žydėjimas
Himitsu - Paslaptis
Ima-Dabar
Itsu-Kada?
Inu-Šuo
Itadakimasu - Pavalgykime!
Itai - Au!
Itekimasu - Aš išeinu
Ja Ne - Iki!
Kazoku-Šeima
Kire-Gražus
Kekko-Nuostabus
Konichiwa -Labas vakaras
Kso! - Po galais..
Kaze-Vėjas
Kampai - Į sveikatą.
Kestueki - Kraujas
Kadomatsu - Dekoracija iš bambuko
Kaiju - Monstras
Kawaii - Žavi, Miela
Moshi moshi-Labas(kalbant telefonu)
Mahou Shoujo - Mergaitė su magiškomis galiomis
Masaka - Negali būti
Matte - Palauk!
Mite - Žiūrėk!
Neko-Katė
Naru-Vienas
Nani-Ką?
Nanymo - Nieko
Okaasan-Motina
Otousan-Tėtis
Onegai-Prašau
Ohayo Gozaimas - Labas rytas
Oroči - Gyvatė
Sensei-Mokytojas
Shijime-Tradicinė Japonų veduoklė
Sayonara-Viso Gero
Soko-Ten
Sooka - Aišku
Shinu - Mirti
Sake - Japoniška ryžių degtinė
Sera fuku - Mokyklinė uniforma
Shimatta - Velniava!
Shine - Mirk!
Sugoi - Nuostabu
Sumimasen - Atsiprašau
Tomodachi-Draugas
Doushite? - Kodėl?
Temo.. - Bet..
Tas‘kete - Padėkit
Tomete - Stokit
Tenshi - Angelas
Tadaima - O štai ir aš !
Usagi-Triušis
Wakarimasu ka-Ar supranti?
Wakarimasen-Nesuprantu
Yoi-Geras
Yurusanai-Neatleistina
Yakuza - Japonų "tradicinė" mafija
Yame - Stok
Yatta - Atlikta!
1-Ichi
2-Ni
3-San
4-You/Shi
5-Go
6-Roku
7-Nana/Shichi
8-Hachi
9-Kyuu/Ku
10-Juu
11-Juuchi
12-Juuni
13-Juusan
14-Juushi
15-Juugo
16-Juuroku
17-Juushichi
18-Juuhachi
19-Juuku
20-Nijju
21-Nijuuichi
22-Nijuuni
23-Nijuusan
30-Sanjuu
31-Sanjuuichi
32-Sanjuuni
40-Yonjuu
41-Younjuuichi
42-Yonjuuni
50-Gojuu
51-Gojuuichi
52-Gojuuni
60-Rokujuu
61-Rokujuuichi
70-Nanajuu
71-Nanajuuichi
80-Hachjuu
81-Hachjuuichi
90-Kyuujuu
91-Kyuujuuichi
100-Hyaku
150-Hyakugojuu
200-Nihyaku
300-Sanhyaku
1000-Sen
1500-Sengohyaku
2000-Nesen
10 000-Ichiman
100 000-Juuman
1 000 000-Hyakuman
10 000 000-Senman
100 000 000-Ichioku

Va mano biški
abunai=iprociaiatsargiai
ai no = meile
aishiterou = aš myliu tave
arigato = aciu
arigato gozaimasu = aciu ( mandagiai )
baka = kvailas/a
bishoujo = gra˛i mergina
bishounen = moteriškas vyras
chibi = ma˛as/nedidelis
daijoubo = gerai
daijoubo desu ka = ar tau viskas gerai?
daijobu = man viskas gerai
daijoubo desu = viskas geras/man gerai
damare = u˛siciaupk
do itamashite = prašom
domo arigato = labai dekoju
domo arigato gozaimasu = aciu labai ( mandagiai )
doushite = kodel?
kobanwa = labas vakaras
konnichiwa = labas ( paprastas pasisveikinimas )
ecchi = iškrypeliai
gambate = sekmes/pasistenk
gomen = atsiprašau
gomen nasai = labai atsiprašau
hai = taip/˛inoma
hajimemashite = kaip laikaisi?
hayaku = greiciau
henshin = transformacija
hentai = ( labai nemalonus ˛odis Japonu kalboje )
iie = ne
ikimashou = eime/eikime
imuoto = jaunesnioji sesuo
itai = oi
ja ne = iki susitikimo/viso gero
ja = iki/ate
ka = [padaro ˛odi klausimu; pvz.: Ka kawaii? Ar tu esi mielas?]
kawaii = mielas/meilus
kekkoo desu = ne aciu
manga = Japoniška komiksu knygele
masaka = negali buti
matsudai =am˛inai
matte = palauk
minna = visi/kiekvienas
moshi moshi = alio/klausau
nani = ka
ne = ne [ klausime;pvz.: Ka ne kawaii? Ar tu ne mielas?]
neko = kate
no = savybinio linksnio dalelyte [pvz.: kawaiino - mielo]
odango = dempingas
odango atama = galvos dempingas
ohayo = labas rytas
oneechan/oneesan/oneesama = vyresnioji sesuo
onegai = prašau
onnichan/oniisan/oniisama = vyresnysis brolis
ototo = jaunesnysis brolis
sayonara = pabaigos prad˛ia
sempai = vyresnis
sensei = mokytojas
senshi = kovotojas
shinde = mirtis
shoujou = mergaite/mergina
shounen = berniukas/vaikinas
suishou = kristalas
sugoi = nuostabu
suki da = myliu tave (labai)
yamero = liaukis

Getsuyoobi = Pirmadienis
Kayoobi = Antradienis
Suiyoobi = Treciadienis
Mokuyoobi = Ketvirtadienis
Kinyoobi = Penktadienis
Doyoobi = šeštadienis
Nichiyoobi = Sekmadienis

Ahou-Kvailys
Aho - Idiotas,Kvailys.
Anata-Tu
Aiji-Svarbus
Aishiteru - Aš tave myliu.
Ai-Meilė
Arigato - Ačiū
Ao-Mėlyna
Aka-Raudona
Asagohan-Pusryčiai
Arigatou gozaimasu-Ačiū tau
Aibo - Draugužis
Arigato gozaimass – Labai ačiū
Akumu - Košmaras
Anime - Japonijoje šis žodis apibūdina betkokį
animacinį filmą, visame pasaulyje tai japonų animacija
Akuma - Velnias
Anou - Priklausomai nuo konteksto, gali reikšti
jaustuką emm... arba atsiprašymą.
Appatto - Apartamentai
Arubaito - Pusės etato darbas.
Ayamare - Atsiprašymas

-B-

Byobo-Popirinė Tradicinė Japonų siena
Baka-Kvailys
Bangohan-Pietūs
Boku o...-Tau...
Buta-Kiaulė
Bakemono - Monstras,mutantas
Bangasa - Tradicinis lietsargis, pagamintas iš medžio
ir popieriaus
Banzai - Pasveikinimas, Valio!
Bento - Japonų maistas supakuotas dežutėje.
Dažniausiai patiekiamas šaltas. Tai būna ryžiai bei
ivairūs prieskoniai ir įdarai
Bishojo - Jauna graži mergina
Bishonen - Jaunas patrauklus vaikinas
Boke - Žmogus su silpnu mąstymu, silpnaprotis

-C-

Chairo-Ruda
Cigaa - Ne
Cikatee - Aš prisiekiu
CiaCioo - Šeimininkas, Vadas
Chi – Kraujas
Choto matte-kudasai - Truputį palaukite
Cha - Japoniška žalia arbata
Chigao - Neteisinga, Klaidinga
Chikuso - Žodis išreiškiantis pyktį, Šūdas, velnias.
Chisai - Mažas, Smulkus
Choppiri - Nedaug, Mažai
Chu - Vidurinis, Vidinis

-D-

Doko-Kur?
Dare-Kas?
Dekiru-Galėti kažką padaryti
Dame-Negerai
Dodzo - Prašau
Doubutsu-Gyvūnai
Daidaiiro-Oranžinė
Doumo-Ačiū
Daijoubu desu-Viskas gerai
Denwa-Telefonas
Denwa bangou-Telefono numeris
Denwa chou-Telefonų knyga
Donata desu ka-Kas skambina?
Daimyo - Lordas
Dame - Negeras, Neleistinas
Daruma - Lėlė naudojama užsibrėžti gyvenimo tikslui.
Iš pradžių ji būna be akių, kai sugalvoji tikslą nupieši
kairiąją akį, kai jį pasiekį - dešiniąją
Demo - Bet (labai dažnai vartojamas)
Desu - Būti
Deta - Atsirasti,Pasirodyti
Domo - Labai daug
Doshita - Kas atsitiko?
Doshite - Ką? Ką tai reiškia?
Dozo - Prašau pradėti

-E-

Eigo-Angliškas
Eiga-Filmas
Eigo o hanasemass-ka – Ar kalbate Angliškai?
Ecchi - Lengva erotika
Erai - Puikus, nuostabus arba sunkiai dirbantis,
pavargęs


-F-

-G-

Gomen - Atsiprašau..
Gava - Upė
Gaikokujin arba Gaijin - Nepažįstamas žmogus iš
kitos šalies
Gaki - Pramuštgalvis, labai jaunas išdykęs vaikas
Gambatte - Sėkmės.
Ganbare - Išlaikyti, atsilaikyti
Ganjitsu - Naujieji metai, sausio 1
Gekiga - Grafinė novelė (manga).
Genki - Energingas, Gyvybingas
Geta - Tradiciniai japonų sandalai, susidedantys iš
vienos horizantalios ir dvieju vertikalių lentelių
Giri - Įpareigojimas
Gomen Nasai - Atsiprašau

-H-

Haori-Tradicinis šiltas rūbas dėvimas po Kimono
Hanashimasu-Kalbėti
Hon-Knyga
Hoshii-Noras
Hirugohan-Priešpečiai
Hitsuji-Avis
Haiiro-Pilka
Hai-Taip
Hai,sukoshi-Taip,truputį
Homtony? - Tikrai?
Hmmm, daisuki! - Hmmm, labai!
Haru - Pavasaris
Hoshizora - Žvaigždėtas dangus
Hoshi no Suna - Žvaigždžių dulkės
Hagane no Kokoro - Plieninė/metalinė širdis
Hana - Gėlė
Hachimaki - Spalvotos medžiagos raištis, užrišamas
ant kaktos
Hajimemashite - Kaip gyveni?, Kaip laikaisi?
Hanabi - Fejerverkai
Hanami - Vyšnių žydėjimas
Hanko - Antspaudas, naudojamas užantspauduoti
laiškus
Hashi - Lazdelės(Valgymo)
Hashiru - Bėgti
Hatsuyume - Pažodžiui - pirmasis sapnas. Tai
dažniausiai būna sapnas susapnuotas pirmąją naujųjų
metų dieną. Jis nulemia visus likusius metus
Heisei - Taika, Ramybė
Henshin - Transformacija
Hen - Kaistas, Nepažįstamas
Hi - Ugnis
Hidari - Kairė
Higasa - Skėtis nuo saulės
Himitsu - Paslaptis
Hirogana - Viena iš tryjų japonų abecėlių, 46
skiemenys

-I-

Isha-Gyditojas
Ima-Dabar
Itsu-Kada?
Iinjanai-įsitikinęs
Inu-Šuo
Iro-Spalvos
Iie-Ne
Iie, kekkou desu-Ne,ačiū
Itekotayo - Nėr už ką.
Ikura dess-ka – Kiek tai kainuoja?
Iva - Uola
Ire - Akis
Ikebana - Japonų menas daryti puokštes
Ikenai - Neleidžiama
Imouto - Jauniausioji sesuo
Irashaimase - Laba diena, prašau užeiti. Dažnai
naudojama restoranuose
Itadakimasu - Pavalgykime!
Itai - Au!
Itekimasu - Aš išeinu
Itoko - Pusbrolis
Izumi - Fontanas
Ja Ne - Iki!
Jiji - Senis
Jinchuu - Kerštas
Josei - Jauna, suaugusi moteris
Juku - Akademija

-J-

Joubutsu-Keliauk į pragarą arba ilsekis ramybėje
Jote - Todel
Juki - Sniegas
Jama - Kliutis
Joroi - Šarvai

-K-

Karera-Jie
Kanai-Žmona
Kazoku-Šeima
Kire-Gražus
Kekko-Nuostabus
Koko-Čia
Kau-Pirkti
Kaori-Tavo
Kodoki-Paleisk
Kami-Dievas
Kousha-Pastatas
Konichiwa/Konicila-Labas vakaras
Kso! - Po galais..
Kaba-Hipopotamas
Kitsune-Lapė
Kuma-Meška
Kiiro-Geltona
Kimidori-Šviesiai žalia
Kuro-Juoda
Kaji – Gaisras
Karakau - Erzinti
Kiryoku - Gyvybingumas
Kiseki - Stebuklas
Kaminari - Žaibas
Kemuri - Smogas
Kizuato - Randas
Kaze-Vėjas
Kampai - Į sveikatą.
Kestueki - Kraujas
Kadomatsu - Dekoracija iš bambuko
Kaiju - Monstras
Kaire - Eik namo!
Kanji - Viena iš trijų japonų hieroglifų rūšių
Kanpai - Tegyvuoja! (tostas)
Kasa - Lietsargis
Katana - Maždaug 90cm japonų tradicinis kardas
Kawaii - Žavi, Miela
Kijin - Velnias, Piktoji dvasia
Kimono - Tradicinis japonų apsiaustas
Kisama - Labai nemandagus kreipimasis į ką nors
Kodomo - Vaikas,Vaikai
Koi - Karpis, dažnai vadinmas auksine žuvele,
laikomas tvenkiniuose
Kokoro - Širdis

-L-

-M-

Musume-Dukra
Musuko-Sūnus
Midori-Žalia
Mizuiro-Žydra
Momoiro-Rožinė
Murasaki-Violetinė
Moshi moshi-Labas(kalbant telefonu)
Mataaka - Iš tikro
Makoto – Tiesa
Maou - Imperatorius
Mahou Shoujo - Mergaitė su magiškomis galiomis
Mainichi - Kasdien
Manga-ka - Profesionalus manga piešėjas
Majime - Įprastas
Manga-kissa - Specializuota mangos parduotuvė
Mansion - Modernus išnuomojamas gyvenamasis
būstas
Masaka - Negali būti
Matte - Palauk!
Meishi - Vizitinė kortelė
Migi - Dešinė
Miko - Šventikė
Minna - Visi
Mite - Žiūrėk!
Mochi - Ryžių pyragas

-N-

Neko-Katė
Naru-Vienas
Naderu-Krutinė
Nani-Ką?
No shita ni-Po(po kažkuo)
No ue ni-Virš(virš kažko)
Negau-Troškimas
Nany? - Ką?
Nezumi-Pelė
Nodo- ga kawaite imasu-Aš ištroškęs
Nihongo o hanashimasu ka-Ar moki Japoniškai?
Nanymo - Nieko
Nihongo wa hanasemasen – Aš nemoku Japoniškai
Nabu - Slėptis
Norou - Prakeikti
Namida - Ašaros
Nasakenai - Apgailėtinas
Nigiri - Apvalūs ryžių gabaleliai
Nippon/Nihon - Japonija
Nissei - Japonas gimęs ne Japonijoje

-O-

Okaasan-Motina
Otousan-Tėtis
Omisoka-Naujųjų Metų išvakarės
Onegai-Prašau
Ohayo Gozaimas - Labas rytas
Ookami-Vilkas
~o kudasai-Prašau paduokite man
~o misete kudasai-Prašau parodykite man
Onaka ga suite imasu-Aš alkanas
Onaka ga ippai desu-Persivalgiau
~onegaishimasu-Ar galiu kalbėti su...
Onneta - Sesė
Ogenki dess-ka – Kaip sekasi?
Ochikomu - Depresuot
Oroči - Gyvatė
Osoroshii - Baisus,Bjaurus
Oni - Demonas
Okairinasai - Sveikinimas, sugryžus i namus
Okashii - Keistas, Nepažįstamas, Nelauktas
Omedetou - Sveikinimas su pergale
Omoshiroi - Idomus
Oseibo - Naujųjų metų dovana

-P-

Pasu-con - Personalis kompiuteris - PC
Piyo - Paukščiukų čiulbėjimas
Pocky - Tam tikros rūšies sausainiai, padengti storu
saldžių miltų sluoksniu

-Q-

-R-

Raion-Liūtas
Rakuda-Kupranugaris
Risu-Voverė
Ramen - Japoniški makaronai
Romanji - Viena iš trijų japonų rašmenų abecelė

-S-

Sensei-Mokytojas
Shijime-Tradicinė Japonų veduoklė
Shoji-Stumdamosios popierinės durys
Susumu-Pažanga
Shujin-Vyras
Sayonara-Viso Gero
Seito-Studentas
Soko-Ten
Suru-Daryti
Shiru-Žinoti
Shin'nen-Naujieji Metai
Sora wa-Dangus
Susume-Priekin
Saru-Bezdžionė
Shika-Elnias
Shimauma-Zebras
Shiro-Balta
Shokuji-Valgis
Sumimasen-Atsiprašau
Shirimasen-Nežinau
Sooka - Aišku
Shoubu - Iššūkis
Shinu - Mirti
Sadame - Likimas
Shitsukoi -Užsispyręs
Shinzou - Širdis
Sake - Japoniška ryžių degtinė
Sashimi - Žalia (neapdorota) žūvis
Sei-jin no Hi - Tai pilnametystės šventė (20
gimtadienis),nuo kada galima gerti,rūkyti bei balsuoti
Seinen - Jaunas vyras, Jaunuolis
Seiyuu - Aktorius ar aktorė, kuri įgarsina Anime
personažus
Senshi - Karys, Kareivis, Kovotojas
Sentai - Komanda
Sera fuku - Mokyklinė uniforma
Shiawase - Laimė, Būti laimingam
Shimatta - Velniava!
Shine - Mirk!
Shinto - Seniausias Japonijos tikėjimas (sintoizmas),
garbinantis gamtą
Shogatsu - Naujieji metai
Shoyu - Sojos padažas
Sodesu - Teisingai
Sugoi - Nuostabu
Sukebe - Slydus
Sumimasen - Atsiprašau
Sushi - Japonų tradicinis maistas, padarytas iš žalios
žuvies filė, ryžių bei įvairių kitų priedų

-T-

Tomodachi-Draugas
Tanoshii-Malonus,Laimingas
Toste? - Kodėl?
Tora-Tigras
Tori-Paukštis
Temo.. - Bet..
Tomes - Nebandžiau
Tas‘kete - Padėkit
Tomete - Stokit
Tenshi - Angelas
Tadaima - O štai ir aš !
Takaramono - Lobis
Tankoubon - Mangos knyga
Terebi - Televizija

-U-

Utsukushii-Gražus,Puikus,Nuostabus
Usagi-Triušis
Ushi-Karvė, Jautis
Uma-Arklys
Uzurak - Turbut
Urusai - Būk tylus, Tylos
Utaite - Daininikas(-ė)

-V-

Varukata/Varukuto - Atsiprašau

-W-

Watashi-Japoniškai I raidė
Watashi tachi-Mes
Wakarimasu ka-Ar supranti?
Wakarimasen-Nesuprantu
~wa irasshaimaimasu-Ar kalbu su...?(telefono

pokalbis)
Watashi no namae wa ........ – mano vardas ........
Wakatta - Supratau

-X-

-Y-

Yoi-Geras
Yami-Tamsa
Yurusanai-Neatleistina
Yagi-Ožka
Yokata - Gerai
Yattsukeru - Nugaleti
Yakuza - Japonų "tradicinė" mafija
Yame - Stok
Yatta - Atlikta!
Yoma - Demonas
Yobiko - Mokykla, paruošianti moksleivius koledžo
studijoms
Yu - Karštas vanduo

-Z-

Zou-Dramblys

-Skaičiai-

1-Ichi
2-Ni
3-San
4-You/Shi
5-Go
6-Roku
7-Nana/Shichi
8-Hachi
9-Kyuu/Ku
10-Juu
11-Juuchi
12-Juuni
13-Juusan
14-Juushi
15-Juugo
16-Juuroku
17-Juushichi
18-Juuhachi
19-Juuku
20-Nijju
21-Nijuuichi
22-Nijuuni
23-Nijuusan
30-Sanjuu
31-Sanjuuichi
32-Sanjuuni
40-Yonjuu
41-Younjuuichi
42-Yonjuuni
50-Gojuu
51-Gojuuichi
52-Gojuuni
60-Rokujuu
61-Rokujuuichi
70-Nanajuu
71-Nanajuuichi
80-Hachjuu
81-Hachjuuichi
90-Kyuujuu
91-Kyuujuuichi
100-Hyaku
150-Hyakugojuu
200-Nihyaku
300-Sanhyaku
1000-Sen
1500-Sengohyaku
2000-Nesen
10 000-Ichiman
100 000-Juuman
1 000 000-Hyakuman
10 000 000-Senman
100 000 000-Ichioku

-Pasisveikinimai-

Ohayou-Labas rytas
Konnichiwa-Labas, Laba diena
Konbanwa-Labas vakaras
Oyasuminasai-Labanakt
Sayonara-Viso gero
Dewa mata-Iki suitikimo
Mata ashita-Susitiksim rytoj
Genki desu ka-Kaip laikaisi?
Omedetou-Sveikiname
Tanjoubi omedetou-Su gimtadieniu
Odaiji ni-Prašau pasirūpink savimi
Hisashiburi-Seniai matytas
Akemashite omedetou-Laimingų Naujųjų Metų

_________________________

Daugiau netilpo i viena langa va dar:

Japonų kalba
Gramatika

Japonų kalba visus gąsdina savo itin sudėtingais rašmenimis, tačiau iš tiesų tai tokia pati kalba, kaip ir visos kitos. Galbūt netgi lengvesnė, kadangi japonų kalboje sakinys visuomet vienodos struktūros, mėnesiai vardijami skaitvardžiais ir japonų kalboje netgi nėra būsimojo laiko. Ši kalba nuolat paprastėja, prisitaiko prie modernėjančios visuomenės, todėl, jei raštas iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo labai lengvas, susišnekėti galime kiekvienas. Pateiksiu šiek tiek japonų kalbos pradmenų.

Prieš pradėdama, šiek tiek apie tarimą. Kadangi dauguma mes esame pripratę prie angliškų rašmenų, taigi:

shi – ši, chi – či,
ji – dži,
kya – kia,

taip pat, brūkšnys po balsės reiškia, kad ją reikia tarti ilgiau nei paprastai: ju- džiū

Skaitvardžiai:

Japonų kalboje kiekvienas žodis, t.y. hieroglifas, turi kelis atskirus skatymus: kinišką ir japonišką, tačiau kaip bebūtų keista, japonai dažniau naudoja būtent kiniškus.

1. itchi (jpn: hitotsu)
2. ni (futatsu)
3. san (mittsu)
4. shi, yon (yottsu)
5. go (itsutsu)
6. roku (mutsu)
7. shichi, nana (nanatsu)
8. hachi (yatsu)9. kiu- (kokonotsu)
10. ju- (to)

100 - heku
1000 - sen
10 000 - man
100mln. – oku

Taigi, užtenka žinoti šiuos pagrindinius skaičius, norint pasakyti bet kokią numeraciją. Pažodžiui dvylika reikštų ‚dešimt du‘ – juni (džiū ni), jei norima pasakyti dvidešimt, paprasčiausiai tereikia apkeisti vietomis ‚du dešimt‘ (ni džiū).

Pvz:
15 – jugo; 50 – goju
55 – gojugo (penki dešimt penki = penkiasdešimt penki)
62 – rokujuni
105 – hekugo; 500 – goheku
562 – gohekurokujuni (go-heku-roku-ju-ni )

Linksniai:

Vardininkas Kas? - Wa, ga
K. Ko? – no, nowa
N. Kam? – ni
G. Ką? – o
Įn. Kuo? – de
Vt. Kur? – ni, de

Šie skiemenys prisideda prie daigtavardžio galo: aš – watashi wa, mano – watashi no, man – watashi ni. Norint pasakyti ‚mano vardas‘ – watashi no namae wa.

Tačiau ‚wa‘ nebūtinai turi būti vardininkas. Kitaip tariant, tai yra tema ir jei sakinys pilnas, kuris nors daugiausiai reikšmės turintis žodis būtinai turės ‚wa‘.

Taip pat yra:

Išeities linksnis – kara
Pvz:
daigaku kara – nuo universiteto(daigaku)
goji kara – nuo 5h(goji)

Krypties linksnis – e
Pvz:
Ume e – prie jūros(ume)
Uchi e – prie namų(uchi)

Ribinis linksnis – made
Pvz:
rokuji made – iki 6h.(rokuji)

Žodžių tvakra sakinyje:

Watashi wa kyou toshokan de nihongo o benkyoshimasu.
Pažodžiui: Aš(watashi wa) šiandien(kyou) bibliotekoje(toshokan de) japonų kalbą(nihon-Japonija, go-kalba = nihongo o – japonų kalbą) mokausi(benkyoshimasu).


Jeigu norime pabrėžti, kad būtent šiandien mokinuosi japonų kalba, ‚watashi‘ ir ‚kyou‘ susikeičia vietomis: kyou wa watashi ga nihongo o benkyoshimasu. Tai yra gramatinis kalbos vaizdas, tačiau patys japonai nėra linkę sakyti asmenvardžių, dažnai vietoj ‚tu‘ jie sako paprasčiausiai vardą, o ‚aš‘ iš viso beveik niekada nevartoja, taigi praktinis šio sakinio vaizdas būtų: Kyou wa nihongo o benkyoshimasu – šiandien japonų kalbą mokinuosi. Taip pat reikėtų atsiminti, kad sakinio gale visuomet privalo stovėti veiksmažodis.

Veiksmažodžiai:

Nuo europietiškų kalbų japonų veiksmažodžiai skiriasti tuo, kad turi savo teigiamas ir neigiamas formas, tačiau tai nėra labai sudėtinga. Pirmiausia, apie veiksmažodžių grupes, kurių pagrindinės yra keturios: tie veiksmažodžiai, kurių bendratis baigiasi galūne ‚u‘, veiksmažodžiai, kurių galūnės baigiasi galūne ‚ru‘, netaisyklingieji ir sudurtiniai.

Štai ‚u‘ grupės veismažodis ‚iku‘(eiti). Esamajame/ būsimajame laike teigiamoje formoje prie jo prisideda galūnė ‚imasu‘, taigi, žodis skambėtų ‚ikimasu‘. Bendraties galūnė ‚u‘ pavirto į ‚i‘. Lygiai taip pat ir su ‚ru‘ grupe, tik čia galūnė šiek tiek sutrumpėja iki ‚masu‘: taberu(valgyti) – tabemasu(valgau). Jei norime pasakyti ‚neeinu‘, reikia prie galūnės ‚imasu‘/,masu‘ pridėti dar vieną skiemenį ‚sen‘ (čia paskutinioji balsė ‚u‘ keičiasi į ‚e‘): ikimasen(neeinu), tabemasen(nevalgau).

Būtasis laikas atrodo labai panašiai, tik šiek tiek skiriasi galūnės:
Ikimashita(ėjau) – Ikimasendeshita(neėjau);
Tabemashita(valgiau) – Tabemasendeshita(nevalgiau).
Kitaip tariant, būtojo laiko teigiamoje formoje prie esamojo laiko teigiamos formos pridedame ‚shita‘, o neigiamoje formoje – prie esamojo laiko neigiamos formos pridedame ‚deshita‘.

Turtbūt iš pradžių atrodo labai painu, tačiau įsiminus šias galūnes, nebebus problemų su dar nepažįstamais veiksmažodžiais


Truputis apie japonų kalbą....

Šiuolaikiniai kalbos tyrimai patvirtina šią hipotezę: japonų kalboje yra tiek korėjiečių, tiek Malaizijos – Indonezijos kalbų pradmenų. Japonų kalba priskiriama vienišų kalbų grupei. Vienišos kalbos - tai kalbos, kurių negalima priskirti kokiai nors šeimai ar grupei, sugiminiuoti su kitomis. Dėl specifinių istorinių sąlygų kadaise nutolusios nuo savo giminaičių arba susidariusios iš įvairių šeimų mišinio.
Japoniškai rašyti išmokstama negreitai ir reikia nuolat lavinti igūdžius. Japonų kalbos rašmenys yra kandzi ir kana.
Kandzi – kinų hieroglifai Japonijoje atsirado VI amžiuje ir buvo pritaikyti Japonų kalbos rašybai. Jais naudotis buvo sunku, nes kinų ir japonų kalbos yra skirtingos. Todėl buvo sugalvota kana. Tai dvi rašybos sistemos, kurias sudaro hiragana ir katakana. Abi šios abecėlės turi po 46 raides. Jos naudojamos rašyti tiems žodziams, kuriems netinka rašyti kandzi hieroglifai. Katakana daugiausia vartojama tarptautiniams žodžiams, hiragana – gramatiniams požymiams užrašyti. Kandzi hieroglifas gali reikšti vieną žodį ar ištisą savoką. Jie gali būti tariami skirtingais būdais ir reikšti skirtingus dalykus. Dažniausiai vartojami 2000 kandzi, bet literatūroje vartojama kur kas daugiau. Baigdamas vidurinę mokyklą (tiksliau, vadinamąją gramatinę mokyklą) japonas privalo žinoti 881 hieroglifų. Tai raštingumo minimumas. Baigdamas aukštąją mokyklą – 1850. Koledže reikia išmokti maždaug 3000 hieroglifų. Apie 5000 reikalinga moksliniams tekstams skaityti. Istoriniams – 50 000. Šie tūkstančiai simbolių sudaryti mažiau kaip iš 300 grafinių elementų, primenančių labai stilizuotus piešinius.


Čia pateikiame trumpą svarbių japoniškų frazių žodynėlį:


Ikura dess-ka – kiek tai kainuoja?
Kampai – i sveikatą (tostas)
Nani – kas?
Itsu – kada ?
Naze / dosh‘te – kodėl?
Doko – kur?
Dare – kuris? Kas?
Iriguchi – įėjimas
Deguchi – išėjimas
Kiken – pavojus Annai – informacija
Oyasumi nasai – labanakt
Sayonara – sudie
Tas‘kete – padėkit
Tomete - stokit
Isha o yonde kudasai – kvieskit daktarą
Kyukyusha o yonde kudasai – kvieskit greitąją
Keisatsu o yonde kudasai – kvieskit policiją
Kaji – gaisras
Byoin wa doko ni arimass-ka – kur yra ligonine?
Hai – taip
Iee – ne
Shirimasen – nežinau
Arigato – ačiū
Arigato gozaimass – labai ačiū
Eigo o hanasemass-ka – ar kalbate angliškai?
Nihongo wa hanasemasen – as nemoku japoniškai
Sumimasen – atsiprasau,atleiskite
Chotto tets‘datte itadakemasen-ka – ar galite man padėti?
Watashi no namae wa ........ dess – mano vardas ........
Ogenki dess-ka – kaip sekasi?
Ohayo gozaimass – labas rytas
Konnichiwa – laba diena
Konbanwa – labas vakaras


Japonų kalbos žodynėlio tęsinys

Metų laikai
haru - pavasaris
natsu - vasara
aki - ruduo
fuyu - žiema
Mėnesiai
ichigatsu - sausis
nigatsu - vasaris
sangatsu - kovas
shigatsu - balandis
gogatsu - gegužė
rokugatsu - birželis
shichigatsu - liepa
hachigatsu - rugpjūtis
kugatsu - rugsėjis
juugatsu - spalis
juuichigatsu - lapkritis
juunigatsu - gruodis
Savaitės dienos
getsuyoubi - pirmadienis
kayoubi - antradienis
suiyoubi - trečiadienis
mokuyoui - ketvirtadienis
kinyoubi - penktadienis
doyoubi - šeštadienis
nichiyoubi - sekmadienis
Spalvos
kuro - juoda
aoiro - mėlyna
chairo - ruda
nezumiiro - pilka
midoriiro - žalia
orenjiiro - oranžinė
momoiro - rausva
murasakiiro - violetinė
aka - raudona
shiro - balta
kiiro - geltona

Naudingos frazės (tęsinys)


Wasuremashita – pamiršau
Dame deshita – man nepavyko, nesėkmė.
Dou narimasu ka? – kas dabar bus? Kas vyks, atsitiks?
Yousu o mimashou – palaukim ir pamatysim
Sou da to ii desu (ne) – tikiuosi tai tiesa, taip ir bus, tikiuosi viskas bus gerai
Sou ja nai to ii desu (ne) – tikiuosi taip nebus, tikiuosi tai ne tiesa
Sou rashii desu – taip girdėjau ( apie įvykius, gandą, žinias)
Komarimashita (mandagus)/ komattana (įprastas) – O ne !( sukelia sunkumu, problematika)
Dou shimashita ka? - kas atsitiko? Kas negerai?
Daijoubu desu – Man viskas gerai; man pavyks ir pan.
Shimpai shinaide kudasai – prašau nesirūpinti (mandagus)
O -hisashiburi desu - seniai nesimatėm
Yo no naka semai desu ne – pasaulis mažas
Omoidasemasen – negaliu prisimint
Totemo tasukarimashita – išgelbėjai, labai padėjai
Zannen desu (ne) – gaila…(kad negali ateiti, kad nebuvai ir t.t.)
Taihen desu ne – atrodo sudėtinga, sunku, komplikuota
Mondai desu (ne) – problematika
Omoshiro-sou desu (ne) – atrodo įdomiai, įdomu
Shinjirarenai desu – negaliu tuo patikėti
Shou ga nai desu – nieko nepadarysi, nieko nepakeisi
Osoku natte sumimasen – atsiprašau, kad vėluoju
O –matase shite sumimasen – atsiprašau, kad priverčiau laukti
O –negai ga aru ndesu - turiu prašymą (noriu paprašyti paslaugos, pagalbos)
Chotto yoroshii desu ka? – ar galėčiau Jus minutei?
O –jikan ga arimasu ka? – ar turite laiko?(šiam klausimui spręsti, ar galėčiau sutrukdyti ir t.t.)
Jitsu wa… – jei atvirai tai….
O –makaseshimasu – palieku tai jums, jūs nuspręskite
Makasete kudasai – palikite šį darbą, užduoti man
Waza waza sumimasen – ačiū jums (ačiū kad dėl manęs gaišote laiką, kad patyrėte sunkumų. Labai dažnai vartojama fraze norint padėkoti už pagalbą, pastangas, paslaugas, dovanas)


Augalai ir gyvūnai

Inu – šuo
Sakana – žuvis
Raion – liūtas
Take – bambukas
Kaede – klevas
Yukari – eukaliptas
Tsubaki – kamelija
Churippu – tulpė
Maguro – tunas
Koara – koala
Nihonzaru – japoniška beždžionė
Kangaru – kengūra
Nezumi – pelė, žiurkė
Ajisai – hortenzija
Hyo - leopardas
Kaneshon – gvazdikas
Hebi – gyvatė
Pengin – pingvinas
Hirame – plekšnė
Botan – bijūnas
Suisen – narcizas

Žemynai, šalys ir miestai

Ajia – Azija
Ritoania - Lietuva
Suisu – Šveicarija
Roma – Roma
Kanada – Kanada
Doitsu – Vokietija
Atene – Atėnai
Puraga – Praha
Amerika – Amerika
Oranda – Olandija
Igirisu – Anglija
Mekishiko – Meksika
Mosukuwa – Maskva
Betonamu – Vietnamas
Shidoni – Sidnėjus
Kyuba – Kuba
Win – Viena
Furansu – Prancūzija
Yoroppa – Europa
Firipin – Filipinai
Bagudaddo – Bagdadas
Noruwe – Norvegija
Hariuddo – Holivudas
Itaria – Italija
Chugoku – Kinija
Osutoraria – Australija
Supein – Ispanija

Paryškintos balsės tariamos ilgiau.

Keletas japoniškų žodžių

Japoniškai Lietuviškai
ああい mėlynas
あう susitikti
あい meilė
いう sakyti
うえ viršus
あかい raudonas
おおきい didelis
いく eiti
かく rašyti
きく klausyti
いけ prūdas
こい japoniškas karpis
くそ šūdas
さけ sake
すし suši
いす kėdė
おこす pažadinti
きせき stebuklas
さそう kviesti
たつ stovėti, atsistoti
たかい aukštas
おちつく nusiraminti
いと siūlas
おと garsas
おとうと jaunesnysis brolis
おに velnias
あに vyresnysis brolis
あね vyresnioji sesuo
にく mėsa
ねこ katinas
いぬ šuo
のこす palikti
かぎ raktas
ぬぐ nusivilkti
はは mama
ちち tėvas
はな gėlė
はこ dėžė
ひと žmogus
ふく drabužiai
へた nesugebantis
ほうき šluota
あたま galva
あたまがいい protingas
みみ ausis
ひみつ paslaptis
めがね akiniai
こども vaikas
やさしい lengvas, paprastas
おだやか ramus, susikaupęs
ゆき sniegas
ゆうき drąsa
ようこそ sveiki atvykę (welcome)
みらい ateitis
よる vakaras
くすり vaistai
くるま mašina
きれい gražus, graži
きらい nemėgstamas
ふろ vonia
わたし aš
わかい jaunas
わかる suprasti
まんが manga (komiksai)
にほん Japonija
にほんご Japonų kalba
おかあさん kito asmens mama
おとうさん kito asmens tėvas
おねえさん kito asmens vyresnioji sesuo
おにいさん kito asmens vyresnysis brolis
いもと jaunesnioji sesuo
いもとさん kito asmens jaunesnioji sesuo
おとうとさん kito asmens jaunesnysis brolis
ばか kvailys
ばかがいじん amerikietis
がいこくじん užsienietis
くび kukluss
くびになる atleistas iš darbo
とぶ skristi
くび siena
なべ puodas
ぼろぼろ senas susidėvėjęs daiktas
えんぴつ pieštukas
てんぷら žuvis tešloje
きょうしつ auditorija
きょうざ kinietiški koldūnėliai
きょぎょ auksinė žuvelė
きゅうしゅう Kyushyu (viena iš Japonijos salų)
しこく Shikoku (viena iš Japonijos salų)
ほんしゅう Honshuu (viena iš Japonijos salų)
しゅみ pomėgis
じょせい moteris
びじゅつ menas
おちゃ žalioji arbata
りょうり patiekalai
りょこう kelionė
ぎゅうにゅう karvės pienas
がっこう mokykla
ほっかいどう Hokkaido (viena iš Japonijos salų)
けっか rezultatas
とうきょう Tokijas
リトアニア Lietuva
ビリニュス Vilnius
アメリカ Amerika
ファシ�¦#167;ン mada
ニュース naujienos
パン duona
ペン pieštukas
ペンフレンド susirašinėjimo draugas
コーヒー kava
チィー arbata
アーサー karalius Artūras
テレビ televizija
ビデオ video kamera
ラジオ radijas
カメラ fotoaparatas
コンピューター kompiuteris
パソコン asmeninis kompiuteris
ピーシー asmeninis kompiuteris
りんだ obuolys
みかん apelsinas
ぶどう greipfrutas
すいか melionas
バナナ bananas
きゅうり agurkas
トマト pomidoras
にんじん morka
たまねぎ svogūnas
キャベシ kopūstas
_____________________________

Nr.
kanji onyomi kunyomi daugiau
1 日 ニチ, ニ, ジツ ひ, (び) (diena, saulė)
2 本 ホン (knyga) もと (šaltinis, tikrasis) 日本 - にほん (Japonija)
3 人 ジン, ニン ひと (žmogus) 日本人 - にほんじん (japonas)
リアニア人 - リアニアじん (lietuvis)
アメリカ人 - アメリカじん (amerikietis)
4 月 ゲツ (mėnesis mėnesio pavadinime), ガツ つき (mėnulis, mėnuo)
5 木 ボク, モク き (medis)
6 山 サン やま (kalnas)
7 川 セン かわ
8 田 デン た, だ (ryžių laukas) 山田 - あまだ (Yamada - japoniška pavardė)
9 口 コウ くち (burna) 人口 - じんこう (populiacija)
川口 - かわぐち (Kawaguchi - japoniška pavardė)
10 車 シャ くるま (mašina)
11 門 モン (vartai)

12 火 カ ひ (ugnis) 火山 - かざん (ugnikalnis)
13 水 スイ みず (vanduo) 水田 - すいて#167;ん (ryžių laukas)
14 金 キン (auksas) かね (pinigai) お金 - おかね (pinigai)
金田 - かねだ (Kaneda - japoniška pavardė)
15 土 ド つち (žemė)
16 子 シ こ (vaikas) 子供 - こども (vaikas)
17 女 シユ#167;, ニユ#167;, ニユ#167;ウ おんな (moteri) 女の子 - おんなのこ (mergaitė)
女の人 - おんなのじん (moteris mandagiai)
18 学 ガク まな_ぶ_ (išmokti)
19 生 セイ, シウ いき_る_ (gyventi)
う_まれる_ (gimti)
う_む_ (gimdyti) 学生 - がくせい (studentas)
女子学生 - じょしがくせい (studentė)
20 先 セン さき (galiukas, priekyje esantis, ankstesnis) 先生 - せんせい (mokytojas)
先月 - せんげつ (praėjęs mėnuo)
先日 - せんじつ (praėjusi diena)
21 禣167;? シ わたし (aš)
わたくし
22 一 イチ ひと_つ_ (vienas) 一月 - いちがつ (sausis)
一日 - いちにち (ištisa diena)
一日 - ついたち (pirma diena)
一人 - ひとり (vienas žmogus, daiktavardis)
23 二 ニ ふた_つ_ (du) 二月 - にがつ (vasaris)
二人 - ふたり (du žmonės)
二日 - ふつか (antra diena)
24 三 サン みっ_つ_ (trys) 三月 - さんがつ (kovas)
三人 - さんにん (trys žmonės)
25 四 シ (よん), (よ), よっ_つ_ (keturi) 四月 - しがつ (balandis)
四人 - よんにん (4 žmonės)
四日 - よっか (4ta diena)
26 五 ゴ いつ_つ_ (penki) 五月 - ごがつ (gegužė)
五人 - ごにん (5 žmonės)
五日 - いつか (5ta diena)
27 六 ロク むっ_つ_ (šeši) 六月 - ろくがつ (birželis)
六人 - ろくにん (6 žmonės)
六日 - むいか (6ta diena)
28 七 シチ, ナナ なな_つ_ (septyni) 七月 - しちがつ (liepa)
七人 - ななにん (7 žmonės)
七日 - なのか (7ta diena)
29 八 ハチ やっ_つ_ (aštuoni) 八月 - はちがつ (rugpjūtis)
八人 - はちにん (8 žmonės)
八日 - ようか (8ta diena)
30 九 ク, キュウ ここの_つ_ (devyni) 九月 - くがつ (rugsėjis)
九人 - きゅうにん (9 žmonės)
九日 - ここのか (9ta diena)
31 十 ジュウ とお (dešimt)
32 半 ハン (puse) なか_ば_ (vidurys) 半日 - はんにち (puse dienos)
半月 - はんげつ (puse mėnesio)
半円 - はんえん (pusapskritimis)
夦#167;半 - たいはん (didžioji dalis)
半年 - はんとし (puse metų)
33 分 ブン, ブ (dalis)
フン (minutė) わ_ける_ (padalinti)
わかれる (išsiskirti)
わかる (suprasti) 半分 - はんぶん (pusė)
一分 - いっぷん (1 minutė)
二分 - にふん (2 minutės)
三分 - さんぷん (3 minutės)
四分 - よんふん, よんぷん (4 minutės)
五分 - ごふん (5 minutės)
六分 - ろっぷん (6 minutės)
七分 - ななふん (7 minutės)
八分 - はっぷん, はちふん (8 minutės)
九分 - きゅうふん (9 minutės)
十分 - じゅっぷん (10 minučių)
34 力 リユ#167;ク (jėga)
リキ ちから 学力 - がくりょく (gabumai sugebėjimai)
力学 - りきがく (dinamika, mechanika)
人力車 - じんりきしゃ (rikša)
35 何 カ, ナン (kas apie daiktus, gyvūnus) なに, なん 何を - なにを (ką?)
何て#167; - なんて#167; (kuo?)
何に - なにに (kam?)
何人 - なんにん (kiek žmonių?)
何年 - なんねん (kiek metų?)
何分 - なんぷん (kiek minučių)

36 明 メイ (šviesus) あか_るい_
あ_ける_ (išaušti)
37 休 キュウ (poilsis, petrauka) やすむ (ilsėtis) 休日 - きゅうじつ (laisvadienis)
38 体 タイ からだ (kūnas) 体力 - たいりょく (jėga, ištvermė)
39 好 コウ す_き_ (mėgstamas)
す_く_ (mėgti, patikti)
この_む_ (teikti pirmenybę) お好みやき (kažkoks japoniškai patiekalas panašus į blyną su bet kuom)
40 男 ダン, ナン おとこ (vyras) 男の人 - おとこのひと (vyras)
男の子 - おとこのこ (berniukas)
男子学生 - だんしがくせい (berniukas studentas)
41 林 リン はやし (miškas) 小林 - こばやし (Kabayashi - japoniška pavardė)
42 森 シン もり (giria) 森林 - しんりん (miškai)
森田 - もりた (Morita - japoniška pavardė)
43 間 カン, ゲン (laikotarpis, tarpas) あいだ (pauzė) 一年間 - いちねんかん (vieneri metai)
人間 - にんげん (žmogus, žmonija)
44 畑 - はたけ (dirbamas laukas)
45 岩 ガン いわ (uola) 岩山 - いわやま (uolėti kalnai)
46 目 モク め (akis) 目上 - めうえ (viršininkas)
目下 - めした (pavaldinis)
47 耳 ジ みみ (ausis)
48 手 シュ (profesija) て (ranka) 上手 - じょうず (gerai sugebantis, nekaitomas būdvardis)
下手 - へた (blogai sugebantis)
49 足 ソク あし (koja)
た_りる_ (užtekti)
た_す_ (pridėti) 二足 - にそく (2 poros batų)
一足 - いっそく (pora batų)
50 百 ヒャク (100)

51 千 セン (1000)

52 万
マン (10000)

53 円 エン (jena, apskritimas) まる_い_ (apvalus)
54 年 ネン (metai) とし
55 上 ジユ#167;ウ (viršus) うえ
あ_がる_ (kilti)
あ_げる_ (kelti)
の_ぼる_ (kopti) 年上 - としうえ (vyresnysis)
年上の人 - としうえのひと (vyresnis žmogus)
56 下 カ, ゲ した (apačia)
しも (apatinis)
さ_がる_ (nusileisti)
さ_げる_ (nuleisti, nukabinti, nurinkti)
く_だる_ (nusileisti)
年下 - としした (jaunesnysis)
57 中 チュウ なか (vidus) 中学生 - ちゅがくせい (7-9 klasės mokinys)
一年中 - いちねんじゅう (ištisi metai)
一日中 - いちにちじゅう (ištisa diena)
58 夦#167; ダイ おおきい (didelis) 夦#167;人 - おとな (suaugęs žmogus)
夦#167;学 - だいがく (universitetas)
夦#167;学生 - だいがくせい (studentas)
59 小 シユ#167;ウ ちいさい (mažas) 小学生 - しょがくせい (1-6 klasės mokinys)
60 雨 ウ あめ (lietus)
61 竹 チク (bambukas)
竹の子 - たけのこ (bambuko augliai)
竹田 - たけだ (Takeda - japoniška pavardė)
62 米 ベイ, マイ こめ (nevirti ryžiai) 中米 - ちゅうべい (centrinė amerika)
63 貝 ベイ かい (kriauklė) 貝がら - かいがら (kriauklė)
64 石 セキ いし (akmuo) 石川 - いしかわ (Ishikawa - japoniška pavardė)
65 糸 シ いと (siūlas)
66 花 カ はな (gėlė) 花火 - はなび (fejerverkai)
67 茶 チャ, サ (žalioji arbata)
お茶 - おちゃ (žalioji arbata)
日本茶 - にほんちゃ (japoniška žalioji arbata)
68 肉 ニク (mėsa)
肉体 - にくたい (visas kūnas)
69 文 %